Gydo tikėjimas ar muzika?
Asmeninis muzikos terapijos poveikio potyris taip pat įdomus. Susitrenkęs galvą, D.Kempbelas blogai matė dešine akimi. Kamavo galvos skausmai, neužmigdavo. Diagnozė: miego arterijoje, kiek žemiau dešiniojo smegenų pusrutulio, aptiktas ilgesnis nei 1,5 colio krešulys. Operacijai D.Kempbelas nusiteikė, bet nesiskubino.
„Išgyvenau su krešuliu tris savaites. Jutau, kad kūnas gali pasinaudoti 10 metų patirtimi, kai tyriau tono ir balso poveikį kūnui.“ Donas įveikė negalią ir tuo nustebino net medikus. Kaip tai vyko, D.Kempbelas išsamiai aprašė knygoje. Pagrindinis vaistas buvo garsas ir muzika.
Gal kompozitorių išgydė tikėjimas? Tebūna šis klausimas retorinis, kaip lieka daugelis, kalbant apie bet kurią gydomosios terapijos rūšį.
Maistas smegenims
„Muzika harmonizuoja protą, jausmus, kūną ir dvasią. Muzika nėra vien menas. Tai ir mokslas. Dažnai sakoma, kad muzika jungia abu žemės pusrutulius, visus žmones, kad tai – universali kalba.
Žmogaus galvoje yra du smegenų pusrutuliai. Garsai, kuriuos mes girdime, – kaip maistas, kurį valgome. Per pastaruosius dešimt metų JAV įvesta sistema: parduodamo produkto etiketėje nurodomos visos sudedamosios dalys – vitaminai, mineralai, kalorijos ir t.t. Galbūt vieną dieną bus išstudijuoti, išsamiai aprašyti ir muzikos kūrinių teikiami vitaminai? – juokais ar rimtai viliasi kompozitorius. – Svarbiausias muzikos gydantis komponentas yra ritmas.“
Savo teorijai iliustruoti pateikė pavyzdį: jo motina sirgo senatvine Alzheimerio liga. Ji neatpažino sūnaus, bet reagavo į populiarią amerikiečių dainelę, kurią dažnai grodavo jos jau miręs vyras.
Muzikos terapija
„Klausomės muzikos norėdami atsipalaiduoti ar pasilinksminti. Taip pat galime muziką naudoti kūnui gydyti, smegenų veiklai stimuliuoti“, – įsitikinęs kompozitorius. Mokslo pasaulyje D.Kempbelas nesijaučia vienišas. Pastaruoju metu jau nemažai mokslininkų muziką bando vadinti ir pripažinti vaistu.
Muzikos gydomąją galią plėtojo jau minėtas prancūzų mokslininkas A.Tomatis. 1978 metais jis ėmė tirti, kokie garsai labiausiai veikia smegenis. Dirbo su galvos defektų turinčiais vaikais, kurie tokie gimė arba tapo po patirtų traumų. Pastebėta, kad šiuos vaikus muzika veikia teigiamai. A.Tomatis sukūrė gydančių ir kūrybinių garso bei muzikos galių sistemą, daug dirbo atskleidžiant Mocarto muzikos poveikio fenomeną.
„Ausis ne tik girdi. Ji vadovauja procesui, kai sutelkiame dėmesį į vieną objektą. Smegenys dirba aktyviai, yra užsiėmusios ir nuolatos filtruoja garsus. Vienus atmeta, kitus priima ir siunčia informaciją.
Ausis – labai sudėtingas instrumentas, kuris privalo, kai mes bendraujame ir norime intymumo, atlikti selekciją: negirdėti garsų, kurių mums nereikia. Priešingu atveju, smegenys būtų be galo apkrautos ir mes negalėtume bendrauti.
Girdėjimas ir klausymas yra dvi skirtingos funkcijos.
Ausis išbalansuoja garsus, suskirsto juos. Tai, ką ir kaip kalbame, priklauso nuo to, ką mes prieš tai girdėjome.
Muzika tą pačią akimirką geba keisti mūsų smegenų darbą. Ritmas tarsi kalba mūsų kūnu. Muzikos klausyti galima įvairiai. Ligoniai, kurie sunkiai vaikšto ar turi senatvės negalias, lengvai reaguoja į ritminę muzikos kalbą, tačiau gali visai nereaguoti į šneką. Vaikai puikiai girdi tik aukšto dažnio garsus. Jie klauso visko, bet išgirsta ne viską“, – muzikos poveikį aiškino D.Kempbelas.
Augalai irgi „girdi“ muziką
„Net augalai jaučia muziką. Vienaip jie auga tyloje, kitaip – triukšmingoje aplinkoje. Prie televizoriaus jie auga kur kas prasčiau“, – teigė kompozitorius.
Robertas Kochas (choleros bacilos atradėjas) yra pasakęs: „Vieną dieną žmogus turės įveikti triukšmą, kaip nugalėjo cholerą ir marą“.
„Jei augalai ilgą laiką „girdi“ popmuziką ar orkestro atliekamas mišias, jie neauga. Tai įrodyta, – teigė D.Kempbelas. – Skambant Mocartui ar Bachui augalai auga puikiai.“
„Žmonės jautresni ir sudėtingesni nei augalai. Muzika galime pasikrauti. Ji veikia kaip garsinis kofeinas – žadina budrumą, smegenų tonusą, nuima raumenų įtampą. Kartais muzika veikia kaip nuskausminamieji. Muzika geba atpalaiduoti užslėptas emocijas. Stresas, baimė, įtampa yra neišvengiami ligų palydovai. Kodėl prieš juos nekovoti muzika?“ – klausė kompozitorius.
Studijų metu reikalingas tonusas, bet taip pat svarbu mokėti atsipalaiduoti. Muzika tam padeda. Įrodyta, kad sunkias traumas patyrę vaikai vėliau turi daug psichologinių problemų. Jie taip pat gali būti gydomi muzika. D.Kempbelas yra parašęs knygą apie Mocarto muzikos poveikį vaikams. Ji taip pat yra išversta į lietuvių kalbą. „Jei prieš 25 metus gaudavome tik tabletę, dabar galime gauti ir muzikos terapiją“, – sakė D.Kempbelas.
JAV vyksta judėjimas, vadinamas „integruojančiu dvasios judėjimu“.
Mocarto muzika gydo labiau
„Netrukus sukaks 250 metų nuo Mocarto gimimo. Kompozitorius garsus dėl įvairių priežasčių. Pastaruoju metu atlikta itin daug tyrimų ieškant atsakymo, kodėl būtent Mocarto muzika yra gydanti. Jo muziką žinovai ir mokslininkai renkasi, nes ji labai švari, aiški, įdomios muzikinės architektūros. Mocarto muzikos ritmika, melodika ir aukšti dažniai stimuliuoja ir veikė kūrybines bei skatinamąsias smegenų sritis“, – reziumavo knygos autorius.
Išsamūs atsakymai laukia 334 puslapių knygoje „Mocarto muzikos poveikis“, kur muzikinės žinios persipina su anatomija, medicina ir net filosofija.
Vienas įdomiausių skyrių – „Nepaprastos istorijos“. Autorius pasakoja, nuo kokių ligų muzikos klausymas ir atlikimas gali išgelbėti net beviltiškus ligonius: nuo epilepsijos iki viršsvorio.
Deja, vieno recepto visoms ligoms nėra. Rekomendacija – kuo dažniau klausytis klasikinės muzikos. Jei ir nepasveiksite, tai bent atsipalaiduosite.
Pačiu veiksmingiausiu gydytoju tarp muzikų mokslininkai kol kas vis dar vadina Mocarto stebuklingą garsų pasaulį. „Raskite laiko panerti ir jį išgirsti. Ypač gydo smuiko garsai“, – sakė D.Kempbelas.
Jo paties įtaigus muzikavimas Maironio svetainės pianinu taip pat vertė suklusti. Kartu su susirinkusiaisiais D.Kempbelas klausėsi Kauno J.Gruodžio konservatorijos studentų ir jų dėstytojų koncerto. Aktorius Petras Venslovas skaitė knygos ištraukas.
Be Kauno, D.Kempbelas taip pat lankėsi Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje.
